Kaip ir metais prieš Covid-19 krizę, „kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo mažesnė nedarbo rizika“.
2022 metų trečiąjį ketvirtį dvidešimt aštuoniose VES tinklo valstybėse narėse nedarbo lygis sumažėjo, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, o aštuoniolikoje šalių vidutinis nedarbo lygis buvo mažesnis nei 2019 metų trečiąjį ketvirtį.
2022 m. pirmąjį pusmetį geros ekonominės raidos ypač pasižymėjo aukštąją kvalifikaciją turintys asmenys, tačiau dvylikoje valstybių narių taip pat labai sumažėjo žemos kvalifikacijos asmenų nedarbas, tačiau dabartiniai pokyčiai gali vėl sumažinti nekvalifikuotų asmenų galimybes.
Nuo 2013 m. žemos kvalifikacijos asmenų nedarbo lygis mažėja, ši tendencija – po nedidelio padidėjimo 2020 ir 2021 pandemijos metais – tęsiasi ir 2022 m. Tai seka ir vidutinės bei aukštos kvalifikacijos asmenų nedarbo lygiai. tendencija.
1 pav. Europos Sąjungos valstybių narių vidutinis nedarbo lygis pagal išsilavinimo lygį 2019–202 m.1
šaltinis: Duomenų bazė - Eurostatas une_educ_a
Tarptautiniu mastu palyginamuose darbo rinkos duomenyse asmenys klasifikuojami pagal šiuos formalius kvalifikacijos lygius:
– ISCED 0–2 lygis (žemesnis nei pradinis, pradinis ir žemesnis vidurinis išsilavinimas), toliau – „žemos kvalifikacijos asmenys".
– ISCED 3 ir 4 lygiai (vidurinis ir aukštesnis nei aukštasis išsilavinimas), toliau – „vidutinę kvalifikaciją turintys asmenys".
– ISCED 5–8 lygis (aukštasis mokslas), toliau – „aukštos kvalifikacijos asmenys"
Žemos kvalifikacijos asmenų nedarbo lygis (nuo 15 iki 74 metų) Europoje 12.2 m. trečiąjį ketvirtį buvo vidutiniškai 2022 proc. Vidutinės kvalifikacijos darbuotojai turėjo daug mažesnę riziką tapti bedarbiais – 5.7 proc. norma siekė net 3.7 proc. Taigi vidutinis nedarbo lygis pagal visus išsilavinimo lygius buvo mažesnis nei prieš krizę (palyginti su 2019 m. III ketvirčiu).
2 pav. Vidutinis Europos Sąjungos valstybių narių nedarbo lygis pagal išsilavinimo lygį; 3rd 2019 m. ketvirtis iki 3rd 2022 metų ketvirtį
šaltinis: Duomenų bazė - Eurostatas une_educ_q
Ne tik ES vidurkis, bet ir visos PES tinklo valstybės narės: aukštas nedarbo lygis asmenims, turintiems ISCED 0–2 lygį, nedarbo lygis, lygus bendrojo lygio vidutinę kvalifikaciją turintiems asmenims ir reikšmingas. mažesni tarifai asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą.
Palyginus trejus metus, nedarbo lygio raida pagal išsilavinimo lygį parodė didelius skirtumus tarp PES tinklo narių. Devyniose šalyse visų ISCED kategorijų asmenų nedarbo lygis buvo mažesnis nei 2019 m. trečiąjį ketvirtį. Dvylikoje šalių žemą išsilavinimą turinčių asmenų nedarbo lygis sumažėjo, o septyniolikoje šalių užfiksuotas nedarbo sumažėjimas. asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rodiklis trejų metų palyginime.
Nepaisant žemos kvalifikacijos asmenų nedarbo lygio mažėjimo dvylikoje Europos šalių, rizika tapti bedarbiais šioje asmenų grupėje išliko didelė: vidutiniškai Europoje nedarbo lygis 2022 m. trečiąjį ketvirtį buvo 2.1 karto didesnis nei turinčių asmenų. vidutinės kvalifikacijos ir 3.3 karto daugiau nei aukštąją kvalifikaciją turinčių asmenų.
Švedijoje, Čekijoje ir Slovakijoje atotrūkis buvo ypač didelis 2022 m. trečiąjį ketvirtį: žemos kvalifikacijos žmonių nedarbo lygis buvo 8.3 karto didesnis nei aukštą kvalifikaciją turinčių žmonių Švedijoje, 13.9 karto Čekijoje ir 14.9 karto. Slovakijoje.
Pav 3: Vidutinis VES tinklo narių nedarbo lygis pagal išsilavinimo lygį 0-2 ir 5-8 (žemas ir aukštas kvalifikacijos lygis) 2022 m. III ketvirtį
Šios tendencijos pastebimos ir tuo, kad bedarbių ir dirbančiųjų bendras skaičius (nuo 15 iki 74 m.) metų metus auga, o žemos kvalifikacijos asmenų skaičius darbo rinkoje mažėja.
Išsilavinimo lygis per trejus metus, kaip ir ankstesniais metais, labai pasislinko link aukštojo mokslo; šios grupės asmenų augimo tempas Europoje vidutiniškai siekė 9.7% (2022 m. III ketvirčio palyginimas su 2019 m. III ketvirčiu).
4 pav. ES-27 dirbantys ir bedarbiai pagal išsilavinimo lygį (tūkst.); 3rd 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų ketvirtį tūkst.NDS
šaltinis: Duomenų bazė - Eurostatas lfsi_educ_q ir une_educ_q
Baigiamoji pastaba: Laimei, vis daugiau žmonių sėkmingai baigia ne tik privalomąjį mokymąsi. Tai teigiamas pokytis, kurį taip pat stipriai skatina Europos jaunimo garantija ir valstybinės įdarbinimo tarnybos. Tačiau tolimesnės pastangos yra absoliučiai būtinos, nes nors žemos kvalifikacijos žmonių darbo rinkoje mažėja, jų įsidarbinimo galimybės pastebimai mažėja.
Palikti atsakymą