Europos darbo rinkos barometras rodo posūkį – vasarį, pakilęs antrą kartą iš eilės, jis siekė 101.1 punkto – 0.6 punkto padidėjimas, palyginti su sausio mėn.
Nuo metų pradžios Europos darbo rinkų perspektyvos akivaizdžiai pagerėjo
praneša Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas. Europos valstybinių įdarbinimo tarnybų tinklo ir IAB darbo rinkoje pirmaujančio rodiklio nedarbo dedamoji pakyla 0.7 punkto ir, siekdama 99.9 balo, artėja prie neutralios 100 balų ribos. Todėl tolesnio nedarbo augimo nesitikima. Užimtumo komponentas pakyla 0.5 punkto iki 102.3 punkto, o tai aiškiai rodo teigiamą perspektyvą.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesinis rodiklis, pagrįstas 18 dalyvaujančių valstybinių įdarbinimo tarnybų vietos ar regionų įdarbinimo agentūrų apklausa. Apklausą kartu nuo 2018 m. birželio vykdo užimtumo tarnybos ir IAB. Dalyvaujančios šalys yra Austrija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Belgija-DG, Belgija-Flandrija, Vokietija, Islandija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Švedija, Šveicarija ir Belgija-Valonija. Nors barometro komponentas A rodo sezoniškai pakoreguoto nedarbo rodiklių raidą per ateinančius tris mėnesius, B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Dedamųjų „nedarbas“ ir „darbas“ vidurkis sudaro bendrą barometro vertę. Taigi šis rodiklis parodo bendrą darbo rinkos raidą. Skalė svyruoja nuo 90 (labai prastas išsivystymas) iki 110 (labai geras vystymasis). Pirmiausia nustatomas kiekvienos dalyvaujančios įdarbinimo tarnybos barometro balas. Europos barometras išvedamas iš šių nacionalinių balų svertinio vidurkio forma.
Europos darbo rinkos barometro laiko eilutes, įskaitant visų 18 dalyvaujančių užimtumo tarnybų komponentus, galite rasti adresu www.iab.de/Presse/elmb-components. Daugiau informacijos apie Europos darbo rinkos barometrą rasite mūsų žurnalo IAB forume: „Europos darbo rinkos barometro“ pradžia
Europos darbo rinkos barometras suteikia vertingų įžvalgų apie dinamišką Europos darbo rinkos pobūdį. Pagrindinių rodiklių analizė padeda suprasti besikeičiančias tendencijas ir iššūkius, su kuriais susiduria tiek darbdaviai, tiek darbo ieškantys asmenys. Tai yra esminis šaltinis politikos formuotojams, tyrėjams ir įmonėms priimant pagrįstus sprendimus ir kuriant veiksmingas darbo rinkos plėtros strategijas. Tel U