Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse per metus vidutiniškai 2018 181.4 milijonai žmonių nuo 15 iki 64 dirbo visą darbo dieną (110.2 milijonai vyrų ir 71.2 milijonai moterų), kiti 43 milijonai dirbo ne visą darbo dieną (10.5 milijonų vyrų ir 32.5 milijonų moterų).
Didžiausia ne visą darbo dieną dirbančių asmenų dalis yra Nyderlanduose, Austrijoje ir Vokietijoje
2018 programoje didžiausia ne visą darbo dieną užimtų darbuotojų dalis buvo užfiksuota Nyderlanduose (50.1%), Austrijoje (27.3%) ir Vokietijoje (pagal 26.8%); šiose šalyse moterų užimtumas ne visą darbo dieną taip pat buvo aukščiausias. Nyderlanduose šis procentas buvo 75.6%, Austrijoje - 46.9%, o Vokietijoje - 46.3%. Visoje Europos dalyje ne visą darbo dieną dirbusių vyrų dalis sudarė 8.7%, o moterų - 31.3%.
Beveik kas dešimtas įdarbintas vyras ir beveik kas trečia ES dirbanti moteris dirba ne visą darbo dieną. Palūkanų normos ir toliau auga, todėl daugelyje valstybių narių nebėra tik šalutinis klausimas. Atsižvelgiant į galimybių, taip pat ne visą darbo dieną kylančią riziką, pavyzdžiui, kvalifikuoto darbo jėgos trūkumo, lankstumo rezervo, priežiūros atsakomybės ir senatvės skurdo grėsmės atvejais, rekomenduojama išsamiai ir nuodugniai išnagrinėti šią problemą. aptarti tai ne tik Europos lygiu.
teigia Johannesas Kopfas, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo pirmininkas.
Per pastarąjį dešimtmetį ne visos darbo dienos užimtumas ES valstybėse narėse vidutiniškai išaugo 12.6%
Per visą darbo dieną užimtumas parodė tik vidutinį + 0.5% augimą per pastarąjį dešimtmetį. Tai daugiausia lėmė didėjantis moterų užimtumas visą darbo dieną (+ 4.0%), nes vyrų sumažėjo 1.7%.
Visose ES valstybėse narėse ne visą darbo laiką dirbusių asmenų skaičius 2018 buvo didesnis nei 2008 12.6%, tuo tarpu buvo užfiksuotas aiškus santykinis vyrų padidėjimas 24.5%, palyginti su moterimis (+ 9.2%). Žiūrėkite visą informaciją žemiau.
Europos vidurkyje beveik 25% ne visą darbo dieną dirbančių asmenų nuo 15 iki 64 yra „nevalingai dirbantys ne visą darbo dieną“.
Ne visą darbo dieną dirbančių vyrų ir moterų priežastys yra skirtingos, be to, jos rodo skirtingą kiekvienos šalies svorį. Vidutiniškai Europoje pagrindinė vyrų priežastis buvo ta, kad jie negalėjo rasti dieninio darbo, mokymo ir profesinio tęstinio mokymo, kaip antrosios priežasties. Moterys dažniausiai nurodė pareigą rūpintis vaikais ir kitais artimaisiais, po to stokodamos visos darbo dienos. Žiūrėkite visą informaciją žemiau.
Šiuo metu reikėtų išsamiau išaiškinti dvi dažniausiai įvardytas priežastis. Darbuotojai, kurie negalėjo rasti etato, taip pat vadinami „nevalingai ne visą darbo dieną“. Vidutiniškai 24.8% (2018 m. - 22.1% moterų ir 33.4% vyrų) ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų visoje Europos Sąjungoje priklauso šiai grupei; 12-oje PES tinklo valstybių ši dalis aiškiai viršijo vidurkį.
Moterys dažniausiai rūpinosi vaikais ir kitais artimaisiais kaip priežastį pasirinkti ne visą darbo dieną; vidutiniškai 22.3% visų apklaustų asmenų tai nurodė kaip pagrindinę priežastį - tačiau tik 5.3% vyrų, bet 27.7% moterų. Dėl nepakankamos priežiūros paslaugų prieinamumo ir skirtingų pavyzdžių šeimoje, čia galėjo būti nurodytos tik dvi iš daugelio priežasčių, dėl kurių darbo laikas sutrumpėja dėl įsipareigojimų, susijusių su šeima.
Kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo mažesnis yra ne visą darbo dieną užimtumo lygis
ES vidurkis vyrų ir moterų ne visą darbo dieną užimtumo lygis koreliuoja su išsilavinimo lygiu - kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo mažesnė ne visą darbo dieną dirbančių asmenų dalis. Šis ryšys nustatomas atsižvelgiant į ne visą darbo dieną dirbančių moterų užimtumą visose valstybėse narėse, išskyrus Čekiją ir Austriją.
Visą darbo dieną einantys pramonės ir statybų sektoriai mažėja, trečiųjų sektoriuje pareigybių skaičius ir toliau auga
2018 tik 24% užimtųjų dirbo į gamybą orientuotose įmonėse ir statybų sektoriuje, tuo tarpu 2008 jie vis tiek sudarė 28%. Trečiojo sektoriaus atveju, priešingai, ši dalis padidėjo nuo 67% iki 71%.
Per pastarąjį dešimtmetį etatinės darbo vietos pirmiausia buvo prarastos pramonės ir statybų sektoriuose. Trečiojo sektoriaus įmonėse vis dėlto pastebimas nepaprastai didelis padidėjimas visą ir ne visą darbo dieną, visų pirma teikiant laisvai samdomų vertėjų, mokslo, technines ir kitas komercines paslaugas, o po to - turizmo, sveikatos ir socialines bei informacijos ir komunikacijos sektoriai.
detalės:
Viso darbo laiko plėtra 2008-2018
wdt_ID | Šalys | VISO | Moterys | Vyrai |
---|---|---|---|---|
1 | Europos Sąjunga - 28 šalys | 0,5 | 4,0 | -1,7 |
2 | Belgija | 3,6 | 11,2 | -0,4 |
3 | Bulgarija | -7,0 | -7,3 | -6,8 |
4 | Čekijos Respublika | 2,1 | 4,5 | 0,4 |
5 | Daniją | -2,0 | 1,7 | -4,4 |
6 | Vokietija | 4,8 | 7,8 | 3,3 |
7 | Estija | -5,3 | -8,5 | -2,4 |
8 | Airija | 0,2 | 9,0 | -5,0 |
9 | Graikija | -20,3 | -16,6 | -22,5 |
10 | Ispanija | -8,9 | -1,3 | -13,4 |
11 | Prancūzija | 2,3 | 7,0 | -0,9 |
12 | Kroatija | -4,2 | 0,7 | -7,9 |
13 | Italija | -5,4 | -2,5 | -6,9 |
14 | Kipras | 0,4 | 7,3 | -4,9 |
15 | Latvija | -14,8 | -14,7 | -14,8 |
16 | Lietuva | -5,8 | -4,3 | -7,3 |
17 | Liuksemburgas | 37,3 | 63,7 | 24,7 |
18 | Vengrija | 15,6 | 14,2 | 16,8 |
19 | Malta | 45,1 | 87,8 | 28,3 |
20 | Nyderlandai | -4,1 | 4,3 | -6,4 |
21 | Austrija | 1,5 | -0,4 | 2,6 |
22 | Lenkija | 5,1 | 5,8 | 4,7 |
23 | Portugalija | -2,8 | 6,2 | -10,0 |
24 | Rumunija | -3,5 | -6,9 | -0,8 |
25 | Slovėnija | -3,1 | -4,3 | -2,2 |
26 | Slovakija | 1,9 | 3,4 | 0,8 |
27 | Suomiją | -4,1 | -4,3 | -3,9 |
28 | Švediją | 13,7 | 24,2 | 7,4 |
29 | Didžioji Britanija | 7,3 | 12,3 | 4,5 |
30 | Islandija | 8,1 | 11,9 | 5,8 |
31 | Norvegija | 7,7 | 14,5 | 3,6 |
Ne viso darbo laiko plėtra 2008-2018
wdt_ID | Šalys | VISO | Moterys | Vyrai |
---|---|---|---|---|
1 | Europos Sąjunga - 28 šalys | 12,6 | 9,2 | 24,5 |
2 | Belgija | 16,6 | 12,2 | 35,8 |
3 | Bulgarija | -14,0 | -21,7 | -4,5 |
4 | Čekijos Respublika | 54,0 | 50,9 | 65,7 |
5 | Daniją | 3,2 | -1,8 | 15,1 |
6 | Vokietija | 14,4 | 13,0 | 20,9 |
7 | Estija | 72,5 | 59,3 | 104,3 |
8 | Airija | 6,0 | -0,4 | 25,8 |
9 | Graikija | 38,7 | 17,1 | 93,7 |
10 | Ispanija | 17,6 | 10,2 | 46,9 |
11 | Prancūzija | 10,7 | 4,0 | 42,8 |
12 | Kroatija | -24,6 | -20,0 | -30,8 |
13 | Italija | 29,6 | 22,1 | 58,7 |
14 | Kipras | 68,1 | 49,7 | 117,1 |
15 | Latvija | 6,2 | 13,5 | -6,0 |
16 | Lietuva | 3,3 | 3,8 | 2,1 |
17 | Liuksemburgas | 36,8 | 23,6 | 174,2 |
18 | Vengrija | 13,0 | 23,0 | -3,2 |
19 | Malta | 76,6 | 65,9 | 109,3 |
20 | Nyderlandai | 12,8 | 9,2 | 22,5 |
21 | Austrija | 29,8 | 25,7 | 50,5 |
22 | Lenkija | -13,5 | -8,0 | -23,2 |
23 | Portugalija | -11,5 | -23,9 | 25,8 |
24 | Rumunija | -28,7 | -32,8 | -24,9 |
25 | Slovėnija | 18,6 | 37,0 | -7,0 |
26 | Slovakija | 104,1 | 84,8 | 150,6 |
27 | Suomiją | 18,0 | 14,7 | 25,0 |
28 | Švediją | -3,0 | -10,1 | 18,8 |
29 | Didžioji Britanija | 10,0 | 6,9 | 21,5 |
30 | Islandija | 18,1 | 14,7 | 28,6 |
31 | Norvegija | -1,4 | -7,8 | 17,3 |
Pagrindinė ne visą darbo dieną dirbančių žmonių darbo priežastis, išreikšta procentais nuo viso ne visą darbo laiką (15 – 64 metai). Vidutinis 2018 metinis vidurkis: valstybinių socialinių partnerių tinklo valstybės narės
Priežastis „Nepavyko rasti darbo visą dieną“
wdt_ID | Šalys | VISO | Vyrai | Moterys |
---|---|---|---|---|
1 | Europos Sąjunga - 28 šalys | 24,8 | 33,4 | 22,1 |
2 | Belgija | 6,8 | 11,4 | 5,6 |
3 | Bulgarija | 56,9 | 62,3 | 51,3 |
4 | Čekijos Respublika | 6,5 | 5,0 | 7,0 |
5 | Daniją | 12,1 | 10,9 | 12,7 |
6 | Vokietija | 10,2 | 15,9 | 8,9 |
7 | Estija | 5,8 | 4,5 | 6,4 |
8 | Airija | 17,7 | 32,0 | 11,8 |
9 | Graikija | 70,1 | 75,4 | 66,5 |
10 | Ispanija | 55,8 | 63,0 | 53,5 |
11 | Prancūzija | 42,0 | 49,2 | 40,1 |
12 | Kroatija | 33,8 | 36,4 | 32,1 |
13 | Italija | 65,7 | 80,3 | 60,8 |
14 | Kipras | 63,9 | 71,5 | 59,6 |
15 | Latvija | 33,1 | 40,1 | 29,6 |
16 | Lietuva | 24,4 | 26,5 | 23,2 |
17 | Liuksemburgas | 12,5 | 12,1 | 12,6 |
18 | Vengrija | 22,9 | 30,1 | 19,4 |
19 | Malta | 9,9 | 17,7 | 6,8 |
20 | Nyderlandai | 7,0 | 9,7 | 5,9 |
21 | Austrija | 10,5 | 16,2 | 9,1 |
22 | Lenkija | 15,9 | 16,4 | 15,6 |
23 | Portugalija | 45,2 | 40,1 | 48,0 |
24 | Rumunija | 54,2 | 64,7 | 41,4 |
25 | Slovėnija | 6,5 | 3,4 | 8,0 |
26 | Slovakija | 26,5 | 30,9 | 24,1 |
27 | Suomiją | 32,1 | 32,3 | 32,1 |
28 | Švediją | 23,9 | 27,6 | 22,4 |
29 | Didžioji Britanija | 13,7 | 25,9 | 10,0 |
30 | Islandija | 17,4 | 14,8 | 18,3 |
31 | Norvegija | 20,6 | 0,0 | 20,8 |
Priežastis „Vaikų ar nedarbingų suaugusiųjų priežiūra“
wdt_ID | Šalys | VISO | Vyrai | Moterys |
---|---|---|---|---|
1 | Europos Sąjunga - 28 šalys | 22,3 | 5,3 | 27,7 |
2 | Belgija | 21,2 | 7,6 | 24,8 |
3 | Bulgarija | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
4 | Čekijos Respublika | 21,9 | 0,0 | 28,8 |
5 | Daniją | 1,8 | 0,0 | 2,5 |
6 | Vokietija | 25,5 | 5,5 | 30,2 |
7 | Estija | 10,6 | 0,0 | 14,5 |
8 | Airija | 21,2 | 5,2 | 27,7 |
9 | Graikija | 3,7 | 0,0 | 5,8 |
10 | Ispanija | 12,5 | 1,9 | 16,0 |
11 | Prancūzija | 21,4 | 4,9 | 25,7 |
12 | Kroatija | 9,4 | 3,7 | 13,1 |
13 | Italija | 14,3 | 1,2 | 18,6 |
14 | Kipras | 7,9 | 0,0 | 12,1 |
15 | Latvija | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
16 | Lietuva | 2,8 | 0,0 | 4,0 |
17 | Liuksemburgas | 28,4 | 13,4 | 31,7 |
18 | Vengrija | 12,4 | 0,0 | 17,4 |
19 | Malta | 16,3 | 4,6 | 21,0 |
20 | Nyderlandai | 27,3 | 9,2 | 34,1 |
21 | Austrija | 31,8 | 5,8 | 38,0 |
22 | Lenkija | 9,0 | 1,8 | 12,5 |
23 | Portugalija | 4,4 | 0,0 | 6,3 |
24 | Rumunija | 2,3 | 0,0 | 4,8 |
25 | Slovėnija | 12,3 | 5,9 | 15,2 |
26 | Slovakija | 7,4 | 0,0 | 11,5 |
27 | Suomiją | 8,3 | 0,0 | 11,9 |
28 | Švediją | 15,9 | 9,2 | 18,7 |
29 | Didžioji Britanija | 32,7 | 9,7 | 39,6 |
30 | Islandija | 6,6 | 0,0 | 8,9 |
31 | Norvegija | 7,9 | 0,0 | 10,6 |
Palikti atsakymą